Na nežinau man vis gi tai yra labai nevyriška. Kai nevairavimą įtakoja kažkokios traumos ar fobijos po avarijų, suprantama, bet kai nėra jokios priežasties, tai labai abejoju ar galėčiau su tokiu vaikinu sieti savo gyvenimą. Juk jis būtų toks suvaržytas, nei išvažiuosi prie jūros, ar ežerų, nei šiaip patogų, kai gyveni dideliame mieste, ir į darbą pvz tenka trenktis, į kitą miesto galą, papraščiausiai gaila laiko praleisto 1h autobuse. Aišku atsiras sakančiu (pvz mano draugė, kuri nevairuoja, o jos 28 metu vaikinas neturi masinos), kad galima prie juros ir su autobusu nuvaziuoti, bet atsiprasau, vasara toki kelia kepti autobuse, ir tampytis su didziausiom tasem…sakysite, kad materialiste, bet as megstu komforta ir tai tikrai nereiskia, kad ta masina turi buti naujausiu metu, benzinu varomas visureigis, toli grazu. Mano minetam komfortui uztektu ir paprastos mazytes masinytes uz kokius 5-6k, Aisku minetas visureigis butu isvis nuostabu, bet as realiste
