Trečias rytas. Aua au au au au au au au au auaaaau aau auaaauauuauaaau aaaaaaaauuuuaaa auua aaau au au au au ir t.t. Toks pat isteriškas ryškus skaidrus mezzosoprano. Staigiai atsisėdu lovoje-mane aplanko baisi mintis. Vyras atsisėda taip pat. Taip, butent tą sekundę mes supratome-tai SISTEMA. Mes papuolėm. Na jis bando mane nuraminti, mol, ” tu palauk palauk, sustok!”, gal čia ne visada taip, na gal jis nustos, na nesinervuok (čia detalizuoju: mano karštas kraujo kokteilis, kurio sudėtyje gruzinų-čigonų-rusų karštumas, temperamentas ir impulsivumas, tad vyras puikiai žino, kad aš galiu sudeginti vargšę moterį ir jos pudėlį( tą mes kiek vėliau išsiaiškinom, kada ji JĮ vedžiojo). Sudeginti ne tiesioginę žodžio reikšme, kas man budinga tik esant artimųjų rate, o su visais už mano namų durų aš esu absoliutus diplomatas, sugebantis priversti žmogų graužtis visą gyvenimą vieno žodžio smugio dėka.
Ketvirtas rytas.Aua au au au au au au au au auaaaau aau auaaauauuauaaau aaaaaaaauuuuaaa auua aaau au au au au ir t.t. Aš žliumbiu balsu!!!!!! Darbą baigiau labai vėlai-apie 03,00, keltis reikėjo 7,45, o čia vėl tas pudėlis, tvaju mat! Atsiprašau už “tvaju mat”, o iš kitos pusės, originalioje mano pasokojimo interpretacijoje – visas rusų liaudies keiksmažodžių žodynas. Aš pažliumbiu dar kokias 3 minutes, atsikeliu, užsimetu halatą ir lipų vienų aukštų žemyn, kur gyvena Šėtono Šuo ir jo šeimininkė. Aš einu prie jos durų, žinodama kad jos nėra namie. Tiesiog ėjau ne pas ją. O pas jos pudėlį. Kaip gaila, kad šuo negali atidaryti durų.
Vakare vyras sutiko tą kaimynę laiptinėje. Jis mandagiai pasiteiravo ar ji gyvena šiame bute, jei taip tai ar ji žino, kad jai išėjus jos šuo nenustodamas loja taip ,kad girdisi lyg jis lotų šalia ausies. Ji atsakė: “Taip, aš žinau. Na jus įeikite į mano padėtį.” Įeikite į mano padėtį!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!ĮEIKITE Į MANO PADĖTĮ!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Apsisuko ir išėjo.
Noriu pastebėti, kad tai mane išvedė iš kantrybės, aš vienu šuoliu parsigavau iki jos durų ir gerokai patrankiau. Jai atidarius, aš sušukau(originale tai skambėjo rusiškai: ” Kokia, tvaju mat, padėtis??? Moterie, kada aš busiu padėtyje, aš išnešiu tavo duris kartu su tavim, o tavo šunį ilgai ir nuobodžiai marinsiu-kaip tau tokia padėtis???(tvaju mat, aišku)” Aišku, ji uždarė duris. Taip, ji būvo teisi. Fui, kokia aš netaktiška. Pripažistu. Bet pratrūko!!!!!!!!!!!!!!!!!! Tiesiog isivaidzuokite, kad jus dirbate iki vėlyvos nakties, kaip taisyklė,- anksčiausia 23,00 baigiu, vėliausia 5,00-6,00.
Taigi mes susižinojome: policija gali nubausti už siurblio keliamą triukšmą, bet ne už šuns lojimą, kadangi tai gamtinis veiksnis!!!! ( tvaju mat!)
Ir ką daryti??????????????????????????????????????????????????????????????????????????
P.S. Bute virš mūsų gyvena šeima su vaikais (nežinau tikslaus skaičiaus, bet nuojauta kužda kad apytiksliai 30). Po pamokų,matyt, jie žaidžia su svarmenimis (žaidimas nesudėtingas-tiesiog mėtai sau svarmenis no sofos ir nepergyveni dėl nieko). Tuo momentu,vaikų mamai, matyt, ramybės valandėlė. Nes tik tik tuo metu kai vaikai žaidžia su svarmenimis, aš negirdžiu mamos isteriško cypimo ir ryksmų (ką pilnai suprantu,vaikai ne iš ramiausiųjų). Ramybės valandėlė mamai baigėsi ir vaikus laukia baisiausias išbandymas(ir jų kaimynės vienu aukštu žemiau) – skambinimas fortepijonu. Vaikų amžius ir patirtis dar neleidžia man džiaugtis Oginskio kuriniais, man belieka kankintis klausant “tum-ba-la-tum-ba-la-tum-ba-la-laika”. Jus žinotumėt, kiek man, smuikininkei, tai kainuoja pastangų. Bet aš kenčiu. Tyliu, kenčiu ir galvoju apie tai, kad kažkada aš tokiu pat metodu nukankinsiu savo kaimyne su jos pudėlį, gyvenančius vienų aukštu žemiau.
