(anonimas) (archyvas)
mano mama kažkodėl yra pasakiusi, kad jaučia, jog pirmasis man skirtas. o pasakė tuo metu, kai to žmogaus jau nebebuvo mano gyvenime…tie žodžiai labai įstrigo.
bet aš bijau, bijau palikti savo vaikiną, kuris toks paprastas, nuoširdus…pirmasis yra išties pranašesnis materialine prasme, kita vien dėl to jį rinktųsi, o man tai priežastis, kuri baugina..bijau jo aplinkos, kurioje visi tokie turtingi, išsilavinę. jis pats sakė nori man parodytį pasaulį, nori, kad aš išmokčiau užsienio kalbas, šviesčiausi,…tačiau baugina jo išdidumas, jam viskas turi būti prabangu ir brangu, atrodo, kad paprastų dalykų nebepripažįsta..o su antruoju viskas lengva ir paprasta, sava…
beje, jie abu – vienodo vardo
