(anonimas) (archyvas)
Man plaukai pasisiause nuo tokiu patarimu,kaip galima patarti nieko nesakyti,jeigu isdavei savo “mylima vaikina”,na suprantu tiesiog pasibuciuotu,na bet permiegoti ir paskui tyleti,kaip taip galima,kaip galima kas nakt gultis i lova,zinant,kad kazkada gulejei su kituo,kaip galima zmogui ziuret i akis,kai matai kita,nes prisimeni viska,pamirsti tai neimanoma.
Buciau vaikinas ir paskaityciau cia patarimus tokius,tai turbut,nei viena mergyna nepasitikeciau.
