Manau, kad kai buvau maža esu prakeikusi kelias vietas, kuriose maniau, kad niekada nesilankysiu, kad ten nesisektų, nutiktų kažkas negero ar kažkas tokio. Neatsimenu tų vietų, bet manau, kad viena, pro kurią dažnai tenka važiuoti ir tikrai visko negero nutinka, yra būtent tokia. Skamba itin kvailai, suprantu, bet šiek tiek tikiu prietarais ir tokiais dalykais…
Dėl žmonių prakeikimo tai manau tai tikėtina. Kartais nebūtinas tiesioginis prakeikimas, galimas tiesiog atlygis už padarytus darbus, kuris visiems palikuonims atsiliepia. Girdėjau apie vieną realią šeimą, kuri karo metais paėmė žydų vaikus saugoti, tiem vaikam buvo duota labai daug pinigų ir brangenybių, tie žmonės išdavė vaikus ir pasiliko sau jų turtą. Patys kentėjo nuo įvairių ligų, vaikai ar anūkai skendo, gimė nesveiki, įvairios bėdos, nelaimės ir ligos.
