Ats:UAB “roksita”

(nežinomas) (archyvas)

Aš taipogi ėjau į darbo pokalbį Klaipėdoje. Na, direktorė man visai patiko, bet gal čia mano naivumas kaltas, nes man visi žmonės atrodo malonūs. Sekančią dieną pravažinėjau jau su dirbančiaisiais, važinėjome po Mažeikių rajoną po kaimelius siūlant kvepalus. Galvojau, pajėgsiu ir aš taip, bet visgi persigalvojau, nes ne mano būdui toks darbas visur landžioti, reklamuoti, siūlyti ir pan. Bet kas man labiausiai užkliuvo, tai darbuotojai. Jauni, maždaug mano bendraamžiai, kai kurie jau susituokę, bet iš elgesio tai tokie “turginiai”. Visą kelią pražvengė, kaip kas kuriam klube ar bare prisigėrė, prisičiūdijo ir pan. Nekalbant apie septintos klasės lygio bajerius.