Kaip tik labiau meta dirbančias ir nusidirbačias,tad linkiu sekmės nebūti tai,kurią pames,nes ji per darbą nieko nemato.Arba susiras meilužę vyras,kuri turės jam ir laiko ir noro skirti dėmesį.O jau nesakyk,kad dirbanti labai įdomi.Tiesiog man tavęs gaila,esi tokia,kaip visos,niekuo neišsiskyrianti ir neįdomi,mąstymas ir tas stereotipinis.Lietuva,ką padarysi,telieka užjausti dėl tokio “protingumo” ir siauraprotiškumo.Juk galima ir pusę etato dirbti,galima dirbti namuose ir pan…Variantų pilna,galima savo versliuką nedidelį turėti.O galima ir nedirbti.Jau sakiaujkad kiekvienas pasirenka kaip jam geriau.Visada žinojau kad tokioje š… kaip lietuva nieko gero nėra,nei gyvenimo,nei žmonių,nes jie tikrai tikrai atsilikę ir neturi jokių vertybių,gyvena pilkai ir taip “kaip visi”,taip “kaip reikia”.Na tai pirmyn.Jau turbūt yra universitetinis išsilavinimas(būtinas lietuvoje,nes kitaip tu niekas),jau matosi noras “tobulėti” kaip asmenybei(juokinga,kaip ir autorė rašė,nes turbūt 90 proc žmonių dirbą nemėgstamus darbus ir ten tikrai ne tobulėja).Geriau nusiimti rožinius akinius ir pradėti mąstyti savo galva,o ne kažkieno,nes kitaip nėra prasmės gyventi.Man juokina,kai dauguma žmonių gyvena taip,lyg gyventų amžinai.Čia net nėra apie ką šnekėti,absoliučiai.Jau net pagal pardavinėjamus rūbus ir stovėseną galima spręsti,kad labai kreipiate dėmesį į kitų žmonių replikas,pastabas,kritiką,jautriai reaguojate,norite būti teisinga ir atitikti kitų reikalavimus,bijote suklysti ir būti neteisingai suprasta,nemokate atsipalaiduoti ir gyventi čia ir dabar,drovi esate ir žmonėms norite parodyti,kad kažką galite,o šiaip kaip tik jus būtųmėte gera ir rūpestinga žmona,bet jus tėvai taip išauklėjo,kad kol kažko nepasieksite ir jiems kažko neįrodysite,negalėsite kurti šeimos.Turėtų būti nelengva gyventi ir bijoti nepateisinti jų lūkesčių.Dažnai taip jaučiasi vienturčiai.
