Aš,kaip ir autorė kol kas nežinau ką norėčiau daryti gyvenime.Dirbu,nes man nuolat kartojama,kada darbą rasi,ar ieškai,na tai ir dirbu,kai randu.Kol kas kitų galimybių tiesiog nėra,kol gyvenimas be tikslo ir visai neapibrėžtas.Bet tikrai žinau,kad tai ne mano,kasdien kaip visi eiti ir atsedėti nurodytas valandas.Ateity būtinai bus kitaip,gal turėsiu savo verslą.Bet tam reikia žinoti ko nori iš gyvenimo(būtent darbo srity,na ar tiesiog užsiėmimo).O sezoninis darbas kaip tik ne laiko švaistymas,nes čia darbas savaitėmis,gryname ore,nuolat sutinki vis kitus žmones,daug turistų,nėra nuobodu,tad viskas puiku,jei sezonas būtų visus metus,ir dirbčiau…Šiuo darbu aš tikrai nesiskundžiu.O skundžiausi tuo,iš kurio išėjau.Kad nerandu,kodėl skundžiuosi?Todėl,kad gyvenu su tėvais.(jei aišku,jei ne,galiu paaiškint)Bet aš neteisiu tų,kas dirba(juolab mylimą darbą,nebent jos aukoja gyvenimą ir šeimą vardan kažkokios karjeros).Tai ir jus žiūrėkitės savojo gyvenimo,kad po to netektų gailėtis.Juk viskas bumerangu grįžta.Galima sakyti,kad namų šeimininkės neįdomios,jas vyrai būtinai palieka ir pan,o po to vieną dieną papulti į avariją ir viskas,likusį gyvenimą praleisti namuose ir tapti kaip tik ta neįdomia(o čia jau jūsų pasirinkimas,jei norite būti neįdomi,prašom),namų šeimininke.Galima sutikti vyrą,kuris norės didelės šeimos ir gimdysite vieną po kito vaikus ir vėl gi,būsite ta pati namų šeimininkė…Nereikia taip spjauti į šulinį.Aš taip pat nežinau,kas manęs rytoj laukia,gal aš sutiksiu ir pamilsiu neįgalų vyrą ir pačiai teks dirbti,o gal tiesiog vyro algos neužteks šeimai,bet pavesti darbą tikslu ir manyti,kad moteris nedirbanti neįdomi,kažkokia žemesnė pagal lygį ir pan,neteisinga,nes gali būti kaip tik atvirkščiai ir visada gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis…
