tikiuosi,mane supras teisingai, bet as manau,kad darbas toks dalykas – jei noresi ,kad jis tau nepatiktu,tai jis ir nepatiks. Deja,nelabai pamenu vieno posako autoriaus ir tikslaus apipavidalinimo, bet jis skamba panasiai “jei as sakau,kad negaliu,vadinasi as tikrai negaliu”. Cia reikia ziureti is psichologines puses – jei kiekviena ryta atsikelusi ziuresi i veidrodi,kartosi kaip tau blogai,kad VEL I TA DARBA, kad vel ten zmones ,vel ten kolektyvas su savo bedom,tai taip ir bus. Pirmasis mano darbas buvo Maximoje, pries daugiau nei 10m, oj,kiek buvo visko.. viena karta net verkdama skambinau namo ir maldavau atvaziuot manes pasiimti is to liuminiscensinio pragaro bet garbes zodis – persilauziau ant mastymo ir TIKRAI ne tai kad pamilau,bet man patiko darbas : gaudavom nuolaidu, kaip darbuotojai primieji prekes atsidedavom sau, su kitom merginom akcijom pasinaudodavom ( buvo tada pamenu perki uz kazkokia suma ir ceki i akropolio kina atnesi ir filma uz 1lt ziuri ) tai kasoj merginos tieeeeeeeeeeeeek parinkdavo tu cekiu is darbo namo po pamainos parveshdavo.algos nei karto nevelavo ,kolektyvas didelis ,todel ir pasirinkimas su kuo bendraut didelis aisku,valdzia – dvi pamainos.tai skirtingos kaip diena naktis. su viena atidirbdavau ,su kita – net lentynas dainuodamos plaudavom.
tiesa, Maximos deka gavau kita darba savo, ten dirikas man tiesiai sviesiai pasake “sita mergina po Maximos nebijos darbo” Dievinau ji – dirbom parodose, daug bendravimo su zmonem, truputi pas kaimynus latvius pavazinet tekdavo ir pan. deja,imone neatlaike finansiniu sunkumu. dabar dirbu kur ,tikrai galiu pasakyt myliu savo darba,realiai jis paprastas, bet ne prastas. nes privalumu jame zymiai daugiau nei minusu. juk dirbti visur reikia . aisku,tai ne svajoniu darbas, bet man ir ne 80m,kad jau suprasti,kad nieko nepakeisiu. todel ir temos autorei siulau labai nesiblaskyti per darbovietes. jei praejot ta atranka, pirmyn. nes su tokiu pesimistisku isankstiniu nusiteikimu – “zinau,kad nepatiks” is tiesu labai sunku! be darbo blogiau nei su darbu. neesu feministe, bet finansine ,tegul ir mazesne nei vyro, nepriklausomybe man patinka.
bet kokiu atveju – sekmes!
