Ats:Couchsurfing tema

(nežinomas) (archyvas)

Jau trys metai naudojuosi CS programa, daugiau teko priimti pas save žmonių nei pačiai apsistoti, bet patirtis visapusiškai įdomi. Niekada neteko susidurti su kažkuo negatyviu šiame projekte.

Pirmasis priimtas žmogus buvo egiptietis, gimęs ir užaugęs JAV, besibastantis po pasaulį prieš medicinos studijas, taip pat teko priimti korėjietį, kuris praeitą gruodį keliavo dviračiu iš Maskvos į Turkiją, kiną, kuris Kaukazą laikė savo gimtąją žeme ir kalbėjo 8 kalbomis ir daug kitų, visų tiesiog neišvardinčiau. Visi šie žmonės buvo savaip įdomūs ir beveik su visais palaikau ryšį po jų išvykimo.

Kitą projekto barikadų pusę teko išbandyti prieš pora metų besitrankant tranzu po Europą. Varšuvoje pirmą kartą apsistojau CS projekto nario namuose. Mus priėmęs vyriškis buvo tikras CS guru, tuo pačiu metu be manęs ir draugės jo bute buvo apsistoję ir du vaikinai iš Nyderlandų. Būtent Varšuvoje CS nariai yra kaip šeima, todėl ir mes buvome pakviesti į CS narių meet’ą kažkokiame bare šalia nacionalinio stadiono. Kadangi aš ir draugė per dieną sugebėjom nutranzuoti nuo Šiaulių iki Varšuvos, nebuvom pajėgios tūsint visą naktį. Tai buto šeimininkas (jis buvo blaivas) sužinojęs, kad norim miegot, įdavė savo buto raktus ir pasakė, kad turim važiuoti su tokiu tramvajumi namo, na, o jei pasimesime ar pamesime raktus gūštelėjo jis pečiais, turėsime laukti savaitę kol grįš jo žmona, bet žinoma grįžome visiškai sėkmingai ir nei pačios nepasimetėme, nei buto raktų nepraradome. Kitas toks įdomesnis nuotykis buvo Vienoje. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad atsidūrėme ten neplanuotai anksčiau. Buvo jau vakaras, sėdėjom su drauge pačiame centre prie Votivkirche ir juokaujame, kurį suoliuką reikia išsirinkti nakvynei. Tačiau mums pasisekė, nes Vienos centre veikia Wifi. Nieko negalvodama įėjau į CS puslapį ir paskutinės minutės couch’o grupėje palikau nuotaikingą žinutę, kad dvi blondinės tranzuotojos atklydo į Vieną ir ieško nakvynės. Po mažiau nei pusvalandžio jau turėjome tris pasiūlymus apsistoti. Išsirinkome vieną austrą, nes jis gyveno centre ir galėjo ateiti kada panorėjusios. Jo butas buvo labai įdomus, įkurtas viename iš senamiesčio name. Viduoje buvo pilna knygų lentynų, kambaryje, kuriame nakvojome ant sienų buvo iškabinti politinių veikėjų bei įvykių nuotraukos ir iškarpos iš laikraščių. Kitame kambaryje buvo iškabintos budistinės maldos vėliavėlės, virtuvė ir mažas balkonėlis joje pilnas prieskoninių augalų. Žodžiu butas toks pat įdomus kaip ir jo šeimininkas. Apsistojome nakčiai, ryte kartu papusryčiavome, dovanų gavome maisto ir patraukėme toliau į kelią.