We can’t choose where we come from, but we can choose where we go from there.
Bet negalvok, kad jei nesugebėsi to padaryt per dieną ar dvi, tai tu netikus. Reikia daryt mažyčius žingsnelius, kad nueitum vieną didelį ir nesukluptum. Vėl pradėt keisti mąstymą, galvot, kad viskas jei ne daabar yra, tai bent bus gerai. Ugdyt valią, kad nenumest šalin idėjos – keisti savo gyevenimą. Pasidaryk sau kokių malonumų, su vaikinu nuvažiuokite kur nors, kad ir pačiomis minimaliausiomis lėšomis susikurkite kažką romantiško, atsipūskite nuo kasdienybės.
Pasaulis/dievas/pasąmonė/ar kažkas kitas, kas čia viską valdo, negali viso to padaryti už mus.
O savižudybė – yra pats lengviausias būdas pasirodyti, kokia esi silpna, net egoistė, kad vis dėlto, nors ir galvojai apie artimuosius, bet vistiek drįsai tai padaryti. Bet anaiptol tai visai ne drąsos įrodymas, o baimės gyventi.
Bet žinai kaip sakoma, lengva kalbėti, o dar kai esu tikriausiai perpus jaunesnė už tave. Bet visų gyvenime buvę sunkumų, jei dar nebuvo – jų bus. Jei gyventume vien tik geromis dienomis – nebepastebėtume jų, musų ir jos jau nebetenkintų – ir būtų dar sunkiau, nes reikėtų siekt tobulybės, kuri nepasiekiama, o jei ir pasiektume, va tai jau ir būtų kelio pabaiga.
Užsikalbėjau, nuėjau į šoną, bet aš tikiuosi, kad tu pasistengsi ir būsi laiminga, jei ne kiekvieną dieną mintyse, tai bent jausi palaimą širdyje.
