Na, aš jau tikrai buvau įsitikinusi, kad Lietuvoje mažose provincijoje tos apkalbos ir tamsuomenės intelektas žiaurus, bet kai pagyveni čia ir pamatai jų kaimiečių kultūrą, tai aš išvis apšalusi… Kad ir elementari mandagumo taisyklė, kad moteris neturėtų nešti pirkinių maišų, kai šalia jos vyras, tiesa? O čia visiškai priimtina, moteris perka ir deda į maišus, kol vyras sėdi ir kalba su draugu, paskui ta moteris stovi su tais maišais, sako einam vyrui, o tas sako, palauk, pabaigsiu kalbėt Gražu… Nei padėt pasisiūlo, nei atsisėst moteriai, paminėsiu, kad tai buvo pagyvenusi pora, moteris su ramentu… Ir čia nevienetinis atvejis… Yra ir kitokių keistų dalykų, kaip – kasdien einu pas kaimynus, verkiu jiems apie savo blogą gyvenimą, kaip man koją skauda (kas antras norvegas kuo nors serga), tada aptariamos kitų ligos, bėdos ir taip vyksta mainai, vieni pas kitus marširuoja… Sakykit, o kas čia blogo, kad žmonės kooperatyvūs ir bendrauja… Nu, aišku, gerai, kad bendrauja, visi šypsosi, bet jau neduok Dieve toks kišimasis į mano, lietuvaitės, asmeninį gyvenimą… Pasipasakosi – atsisuks prieš tave, pavers visiška vargeta, šiukšle, pradės kasdien kabinėtis, kokia tu vargšė ir neš visokias dovanas, nebereikalingus rūbus ir t.t., jautiesi kaip kokia varguolė, ne kitaip…
