Aš, baigusi universitete mokslus, iš Vilniaus persikėliau gyventi į provinciją – Telšius. Pati gimiau ir augau Vilniuje. Nė kiek nesigailiu. Nebijau apkalbų, tiesiog nereikia duoti joms priežasties. Visada reikia laikytis atstumo su kaimynais, mandagiai kalbėtis, kuo mažiau pasakoti apie save, ir niekam nieko nesiteisinti. Mano miestelis labai gražus, čia gaivus oras, už Europos sąjungos pinigėlius labai gražiai sutvarkytas miestas ir Masčio ežero pakrantė. Labai gerai auginti vaikus. O ir visą miestą gali apeiti vos ne pėsčiom, nebūna automobilių kamsčių. Renginių irgi netrūksta. Vien pliusai gyvenant provincijoje.
Ir visai aš nepasiilgstu tų Akropolių, ir didelio šurmulio, nuolatinio skubėjimo. Bet. Pasiilgstu tik artimųjų akis į akį pasikalbėjimo. Tačiaų 300 km tai ne 2000 km.
