Turėjau paeiliui 3 Sirijos žiurkėnus, tiksliau, žiurkėnes. Labai fainos buvo, gero būdo, ypač paskutinė, ilgaplaukė (angorinė). Gyveno plastikiniam kibirėlyje, pjuvenose, kai norėdavo pasilakstyti, pastatydavo savo namelį vertikaliai ir išlipdavo. Visokių pokštų iškrėsdavo – tai į dulklių siurblį įlindo pamiegoti, tai savo rankinėje radau miegančią, mėsos neduodavom, bet močiutė paliko ant stalo, tai nukniaukė gabalą, įlindo į sandėliuką ir įkrito į raugintus agurkus Labiausiai mėgdavo laipioti užuolaidom, bėgioti karnizu ir kai nusibodavo, tai užsikabinus užpakaline kojyte čiuoždavo per visą užuolaidą žemyn Mama, aišku, pyko už tokius bajerius, tai užuolaidas savo kambaryje nukabinau, tada išmoko užlipti radiatoriaus vamzdžiu ir šokinėt nuo karnizo. Ji reikalus atlikinėdavo tik savo būste, labai retai kokį spiriuką pakeliui numesdavo. Tvarkinga buvo. Ir pakviesta vardu atbėgdavo ant kelių pabūt, leisdavosi glostoma.
