(anonimas) (archyvas)
Jis man bėdose padeda, ir dabar grįžta, nors galėtų likt turbūt, kad su manim išvažiuotų. Ir kai į avariją papuoliau, nors ir nekalbėjo, sakau, žaibais atsidūrė vietoj. Bet kartais būna, kad nusiplauna, ir jo bėdos ir norai jam pirmoj vietoj atrodo, kaip kas supratau.
Aš to draugo nekaltinu 100 proc, bet jeigu ne jisai, būtų žmogus kaip žmogus. O dabar išsikalinėja pats iš savęs ir įsivaizduoja, kad puls visos jam po kojom. Nors pati esu išrėkus jam, kad kai susirasi tokią pat vargšelę kaip aš, kuri darys viską ko tik tu nori ir kad tik tau geriau butų, duok numerį, paskambinsiu ir nupirksiu medalį. O kad aš taip pasakyčiau nežinau kas turi užeit, ant kiek turi mane iš kantrybės išvest.
