Ats:Nebežinau, kaip elgtis. Santykiai.

Aš labai žmogiškai į viską žiūriu, padedu, bandau ieškoti sprendimų, išeities. Stengiuosi kuo mažiau jį dėl to spausti, palaikyti, nes viską suprantu. Nors, matyt suprantu tik tuomet, kai viena prisėdu ir viska apgalvoju, nes būnant kartu emocijos liejasi per kraštus, jaučiuosi taip, lyg būtų amžinas pms vieną minutę džiaugiuos, kad va, jau tuoj kelionė, tikiu, kad jis gaus bilietą, kartu mąstom, ką veiksim ten, kai nuvažiuosim, o kitą minutę jau sėdžiu apsipylus ašarom, nebetikiu, kad pavyks išvažiuoti, netikiu, kad jam pavyks gauti bilietą… Palaikau aš jį kaip tik galiu, bet ir pačios nervai ne geležiniai..