pas mane kaime jokiu psichologu nera siandien kaip tik zadupasikalbeti su juo kad bent truputi pagyventumem atskirai,nes vakar vel buvome susipyke. bet manau kad jis vel prizades man aukso kalnus o as vel jam atleisiu ir lauksiu sekancio ispuolio kuris tikrai bus. vakar pagalvojau-juk jis manes tikrai niekada nei uz ka stipriau nepamils,ka as sau galvoju….todel vakar su juo nesusitaikiau ir neleidau jam prie manes lysti.. bet siandien kazin kaip bus. blogai kad jo tevai gyvena uz puse simto kilometru, jis musu seimoje vienas dirba,o darbas mano kaime, nei jis negali jo taip greit mesti, nei man tai naudinga,nes neturesiu is ko gyventi. o kas del mano seimos,tai su ja gyventi nenoreciau,turbut vien del jos mano gyvenimas dabar toks. tevas daug metu gere,mama del jo dare viska,bet jam budavo dzin,bet mama jo nepaliko… aisku,siuo metu jie gyvena gan neblogai,bet mama daug iskentejusi,tuo paciu ir as. nenoreciau jokiu patarimu is savo seimos.
