(anonimas) (archyvas)
šinšila irgi suvalgo labai labai nedaug. Turėjau baltą – grauždavo viską savo kely – batus, laidus, radiatorius, kėdes. Narve pastoviai turėdavo į ką galąsti dantukus, bet jau tokia graužikė. Visą laiką ant stebėjimo, bet ir meili buvo. Dabar pilkutis šinšiliukas gyvena ketvirtus metus – galiu drąsiai palikt lakstyti po kambarius – nepadaro visiškai jokios bėdos, neskaitant, kad iš kampo įsibėgėjęs miegančiai katei į šoną spiria ir pabėga
Degiukai irgi jei tik užsiimi labai mieli. Turėjau ir negalėjau atsidžiaugti, toks rankinukas buvo. Bet kai dirbau zooprekėse, vienas labai bendrauti norėdavo ir nuo ryto iki vakaro grotas kramtė. Paskui virbą atlupo ir nuo ryto iki vakaro ”dan dan dan” darydavo .
