as pirma karta pastojau neplanuotai,susigraibem netyciuka ir nebebuvo kur detis,teko isnesioti,pagimdyti.nestumas buvo siaubingas.5 menesius vemiau po 5-10 kartu per diena.paskui pykinimas baigesi,pradejo tinti kojos ir rankos,trauke meslungis,skaudejo nugara,truko oro.maniau,kad daugiau NIEKADA negimdysiu.bet viskas pasimirsta,kai salia matai pati nuostabiausia tvarini-vaika,kuris yra tavo pacios dalis,tavo kunas ir kraujas.tada supranti,kad visos nestumo kancios yra niekis palyginus su vaiko juoku,su jo sypsena ir jo istariamu zodziu ”mama”.
dabar laukiuosi antra karta,planuotai pykina ir vel,bet nors nevemiu.silpna,pastoviai nuvargusi.uztat zinau,kad manyje auga dar vienas stebuklas,be kurio nebeisivaizduoju savo gyvenimo.kurio visi labai laukia
isvada-jei bijai,geriausia pastoti netycia tada visos baimes isgaruoja,nes nebera kur trauktis.
be to,nebutinai turi pykinti per nestuma.sese du kartus gimde,nei karto nepykino.drauges dvi laukesi,irgi jokiu pykinimu ir negerumu nebuvo.
