Tai problema,kad draugiu rata praradau per dideli nesusipratima su viena panele,del kurio ne nebuvau kalta, ir visos drauges ne tai,kad nusisuko nuo manes, o su manimi bendraujam labai minimaliai, negaliu pakesti laiko,kai nieko neveikiu,bet siuo metu net neturiu su kuo veikti…. Laikausi issikiusi draugo,kuris akivaizdziai su manimi zaidziai Ir niekada kogero I mane neziures pakankamai rimtai taip kaip as noreciau, o laikausi jo todel,kad velniskai bijau palikti vienisa, nes niekomet gyvenime dar nesu buvusi viena, visada apsupta draugu, seimos ir kitu zmoniu, o dbr mano seima yra, drauges manes niekur beveik nebekviecia, su mokslais susimoviau… vien galvojant apie savo sumauta gyvenima, pradeda skaudeti skrandi… Suprantu,kad daugumai zmoniu yra daug blogiau,jie neturi tevu, serga nepagydom ligom ir t.t., bet per pastaraji pusmeti mano visas pasaulis apsiverte aukstyn kojomis, ir kuo labiau bandau is jo issikapstyti tuo labiau kremtu zemyn.
