Man abiejose pusėse teko pabūt. Auginau stafordšyrą, tokį pobaisį, tai visiems kliūdavo, kad nors pririštas be antsnukio (jai labai nutrindavo nosį iki kraujų, niekaip tinkamo neradom) Prieš 10m kakučių niekas dar nerinko, net minties nebuvo. Bet esu išgirdus irgi visko, matyt teisingai. Nors visad vesdavau toliau i laukus šiaip. O dabar einam su vaikais tai pačiai kliūva kad paleidžia šunį labai arti prieit, apuostyt, vaikai mano nors ir mėgsta, dar bijo jų ir kartais užklykia gerai tada aiškina, juk čia geras šuo, ko jūs bijot, jis nekanda, nu tipo pasiteisinkit, ko čia tie vaikai bijo..Bet kai šuva, kad ir mažas bet lenda, o ką aš žinau, kur jis ten ką paėdęs ar šiaip, nu ne tiek ta baimė, kiek britku šiek tiek kad lenda prie vaikų, šeimininkas tipo jau vos ne nori, kad jie paglostytų, pasibučiuotų ten, juk šunelis taip myli vaikus ir tt, tai va, noris kartais, kad atsiknistų ir prie savęs arčiau praeinant laikytų. O jau apie šūdus tai Justiniškių rajone pavasarį nėra kojos kur pastatyt, mano vaikams prie namų į žolynus eiti draudžiama. Gerai, kad galim iki miško paeit ar iki ežero palėkt,bet ar taip turi būti! Jei nebūtų galimybės tektų šuduose žaist matyt, nes juos ir prie vaikų aikštelių vedžioja. Atsimenu kaip čiuožykla šūdais buvo išsitepus.Smagu
