Pas mane problemos su kojų venom – dovanėlė iš mamos, o jai iš jos mamos. Žodžiu, giminės požymis. Kol neturėjau vaikiukų, skųstis negalėjau, buvo jos tokios paviršinės, bet nei skaudėjo, nei tino. Bet va, kai vaikiukų susilaukiau, dviejų pametukų, tai jau jos pradėjo duoti apie save žinoti. Vakarop kojos patindavo, tvinksėdavo, kapiliarai sutrūkinėjo. Kas pusmetį gerdavau vaistukus stiprinančius kraujagyslių sieneles (Cyclo 3 Forte), tepdavau heparino turinčiais tepalais, rekomendavo kompresines kojines nešioti, bet kad su jomis savijauta būdavo dar baisesnė nei be jų , tai niekaip aš prie jų nepripratau. Taip žaidžiau iki trečio nėštumo (~ 6 metus). Kaip pradėjau lauktis trečio vaikelio, tai prasidėjo bėdos stiprios. Kojos tino siaubingai, skaudėjo. Nustatė varikozę. Net nėštumo metu vartojau vaistus ir tepiau tepalais, tada ir nenorėdama užsmoviau tas kojines-baisiakelnes. Chirurgai vienbalsiai tvirtino, kad po nėštumo viena koja turėsiu operuotis būtinai. Tad pasigimdžiusi dukrelę, po pusmečio pradėjau žvalgytis kas kur už kiek operuoja Maždaug prieš metus buvo įvairios akcijos – pasikrinkite kojų venas nemokamai ir t.t. Ėjau, tyrė, žiūrėjo, tvirtino, kad reikia operuotis, nes vienos kojos venos pažeistos taip, kad tik operacija gali padėti. Tad praeitų metų birželį išsioperavau vieną koją su lazeriu. Dar dabar, praėjus 10,5 mėnesių po operacijos koja nėra visiškai sveika – gražiai sugijusi tik šlaunis, o blauzdoje didelė hyperpigmentacija toje vietoje kur buvo išsiplėtusios venos (panašu į mėlynes, bet ne mėlynės), randeliai nedideli, bet dar neišbalę (raudono rando stadija), koja į vakarą vis dar patinsta. Tad labai greito efekto tikėtis tikrai naivu Žinoma, kiekvienas žmogus sveiksta individualiai, bet niekas negali pasakyti prieš operacija kaip bus konkrečiai su tavim
