Sesei gydytoja (Vilniuje) taip pat išpeikė br. žalumą, bet tie kiti purškaliukai nieko nepadėjo – pastoviai purškdavomės, kad neniežėtų (sesuo susirgo 27 m., man 23 buvo). Ir tik, kai sesuo nebepaėjo nuo išsekimo ir įvairiausių komplikacijų ir visi spuogai (taip, jau net ne spuogeliai..) supūliavo ir ją išsivežė tėvai į gimtąjį miestelį, nes Vln daktarai net neatvažiavo pas tokį ligonį, kuris nebepaėjo (nors gyveno viena tada), tipo “sėsk į taxi ir atvažiuok”, nors aiškiai sako, kad temp kone 40.. Ždž, moralas tame, kad mažesnio miestelio gyd. išpeikė kitus purškalus ir sakė, kad jei būtumėm naudojusios “zelionkę”, dabar neturėtumėm gilių, didžiulių randų ant viso kūno, veido.. Net depresija apėmė, nes sesers nesimatė per spuogus. Kaip sako, būtinai iš karto tepti žaluma, nes ji išdžiovina ir neleidžia kauptis skysčiams ant spuogo.
