Su savo meile mes kartu jau daugiau nei trys metai. Tai buvo tikrai meile is pirmo zvilgsnio. Vos tik jis iejo pro mano duris man tiesiog pakirto kelius. O koks svaigus buvo visas tas susipazinimo, viliojimo, pirmo apkabinimo, bucinio laikas… Su juo as be galo laiminga, jis tiesiog pastate mane ant koju ir yra mano ramstis visur ir visada. Jis apskritai yra toks zmogus, kuriam yra labai svarbu, kad zmones butu laimingi, turtingi vidumi, savo siela. Per siuos metus mes nesame nei karto rimtai susipyke, aisku, nesusipratimu pasitaikydavo, bet mums tiesiog neiseina pyktis, mes is karto snekames ir issisnekam.
Viena vakara skaitydama, 158-a karta perskaiciau Sv. Pauliaus laiska korintieciams ir supratau, kad prie kiekvieno teiginio as galiu deti pliusa, nes taip, mano meiles atveju jam ir yra.
,,Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kad buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nepasiduoda.”
