Kažkada vėlai naktį važiavau draugo iš baliaus parsivežt, tik išvažiavus pamačiau ežiuką ant kelio. Sustojau. Papypinau. Pavažiavau atgal. Vėl papypinau. Tada vėl atgal pavažiavau kol pamačiau, kad ežiukas saugiai perbėgo gatvę, žinoma, ežiuką palydėjau dar vienu pyptelėjimu, kad tikrai nesugalvotų grįžt atgal į važiuojamąją dalį. Ką gi, susitvarkiusi su situacija važiuoju toliau, kur prieš pat mane važiavo policijos ekipažas, kuris iš tolo matė kaip aš linksminausi vidury kelio. Ponai pareigūnai tikrai nepatingėjo sustoti ir dar mane susistabdyti. O man iškart linksma pagalvojus kaip tai atrodė iš šono, nes to ežiuko jie nei velnio negalėjo matyt. Aš visa išsišiepus jam kažką veblenu apie ežiukus… Policininkas man rimtu tonu:
-Žinom žinom mes tuos ežiukus.
Neprašė nei teisių, nei technikinės, nieko jiems nereikėjo, tik, kad įpūsčiau į alkotesterį. Žinoma neįpūčiau aš ten nieko, ir pareigūnas iškart pralinksmėjo, palinkėjo gero kelio ir paliko mane ramybėje.
