išsilaikiau teises 18m. ir neturėjau savo mašinos, tad vairavimas buvo retas malonumas. Tikrai retas, nes pas tėvus buvo auto su mechanine dėže, tai net į tą pusę nežiūrėjau.
Tai va. Vieną tamsų vakarą atsirado toks reikalas, sėdau už dėdės golfuko ir išmoviau. Nuvažiuot dar sekėsi visai nieko, neskaitant to, kad apsisukinėjant įlėkiau į bordiūrą.
Reikalai sutvarkyti, varau namo. Vos išvengiau avarijos sankryžoje, nes sukant į kairę nepraleidau tiesiai važiuojančio. Nieko, neatsitrenkiau, važiuoju toliau. Prisikabino kitas golfas, pypina, blemba galvoju va, prasideda, atsisėsk į golfą, tai tuoj kokie bernai prisikabins nekreipiu dėmesio, duodu gazų. Lekiu jau gal 90. Golfukas neatsilieka. Šviesoforas. Dega raudona. Nieko nepadarysi, reik stot. Sustoju. Vėl pypina, šį kart atsisuku, o ten vyriškis gal virš 50, sukioja pirštą prie smilkinio ir rėkia, rodo, kad važiuoju be šviesų. Nu blemba, gėda buvo.
Įsigyjau mašiną ir vairuot pradėjau po 5 metų ir džiaugiuos, nes būčiau užsimušus su savo tuometiniu proteliu.
