dar senais laikais labai, mazai tos patirties buvo, bet svarbu sustrumo iki ausu…zodziu nusprendem nakti vaziuot aplankyt draugo mociutes (ji uz kokiu 50 km nuo maniskes gyveno), nu atrakcija, belen pavairuot p ascona tokia jau buvo, kad vajai, matyt akumas pasedes gerokai, ar jungimo kokio nebuvo, zodziu minam kazkokiu misku, bet kelias toks 3m asfalto plocio, nu super, bet vingiai kaip belen kas vidur misko…zodziu varau kokia 60 ir pyst, ziuriu visos lempos uzsidege skydelyje, zodziu variklis sustojo, automatiskai pompuojasi stabdziai, vairo blokas ir pan, bandau vaziuojancia kurt – nifiga…draugas sako, isjunk lempas – suveiks, nu ir isjungiau….varant misku ant 60 tamsia nakti…gerai, kad suvokiau mygam, kad kaip durne pasielgiau, staigiai ant stabdziu skeliau ir aciu dievui….sustojau.. ant skardzio krasto…dar metras ir graziu dzukijos misko skardeliu lektume merkio link…ir buk tokiai durnai tundros gludumoj lempas isjungt vaziuojant tarp medziu pakankamai neletai…nu bet bebuvo 18 meteliu, galvelej vejai siaute…gerai, kad pasiseke, nes kairej skardis, o priesais kapota kazkoks medis ne kaip pasirode..nuo tada dzin, kad ir per kamsti uzgesta variklis, as neskubant apsiziuriu iranga ir tada tik nusprendziu ar isjungt lempas ir bandyt kurtis, ar jau traukt telefa ir skambint, kad amen ir lai pypsi galas kiek nori, o kas man, mano plaukai sviesus, man galima juokauju, nuo tada 15ka metu va jau, kaip i miskus naktimis nelendu. tai panasios istorijos kai masina kazkaip ant traukinio begiu sustojo, tai vos traukinys per milimetrus nenunese lauk, zodziu gyvenimas permastytas buvo per 5 sekundes, tas pats buvo, kai ant smelio kalno masina ale rastu paremem, kad nenulektu atgal ant asfalto , kad mociute nepamatytu, na dar is serijos kaip ir seno kadeto kazkokios kalpokus traukem, nes viena pameciau, prireike mat, amzinai prisegtu paltu durimis asfalta sluostau, dabar tai kepures net negaliu uzsidet – netelpa i masina, bumbulas glosto lubas ne karta i priesinga juosta isisukus esu patamsy mieste, kai skiriamoji juosta buna nu ir nieko – vaziuoji priesais kazkoki ruoza, nu pasitraukia masinos karta su arklaisi masina ir griovio traukem, nes niekas nesupratom, kaip ji ten lygioj vitoj ant dugno taip pasiskersavo, kad pakibo ir nesieke ratais zemes, o tik siubavo tai viekiemyje arkli medziojom ir tie amzini bernu prikolai kai masina issivalai, blyn…vaziuoji atidarytais lanagias, nu vasara, grazu, tai tie nusispjaut noti, uzdaro langa skubos tvarka ir terkt charke kokia…nu blyn… tai visoms gi visko nutinka,
