Istversi, ne pirma ir ne paskutine esi panasioje situacijoje, zinau ka sakau, nes beveik analogiska situacija buvo ir man, tik man nesipirso (aciu dievui) Dabar su kita ir pats supranta, kad blogai elgesi, bei gailisi, taciau negrisciau pas ji, net jeigu parsliaustu ant keliu, tokie zmones nesikeicia, jie verciau zieduka iteikia ir siulo apsizenyt, kad tik pamirstumeme ju “zygdarbius”. Neverta toliau zemintis, o ir vyru pilna, susirasi saves verta. Maniau ir as, kad bus “galas” be jo, bet na ka galiu pasakyt, kaip tik pasidare gera kvepuoti, is pradziu buvo sunku, bet tik is pradziu. Veliau lyg didziulis svoris nuo taves nukrenta, susivoki, kad veltui aukojaisi del tokios siuksles ir padekoji pati sau, kad laiku pabegai.
(nežinomas) (archyvas)
