kaip viena ismintinga moteris pasake man (ismintinga,nes jos gyvenimo istorija gana idomi ir siaip daug patyrus): MEILES NEUZTENKA,JEI NERA PASITIKEJIMO nes kazkada isejo kalba kaip vaikinai vieni nueina i balius ir aisku mums,merginoms, kyla visokios paranojos kad susiras kita,tai as juokaudama pasakiau kad saviskio niekur be saves neleisiu,ir tada ji pasake tuos zodzius kas is to jei tu ji paranojiskai myli,jei tu juo nepasitiki reiskias tu jo nepazysti arba pazysti jau per daug zinodama jo visus “zygdarbius”:/ sitoj situacijoj as ji palikciau,nes kankintis neverta,vien del to kad jo tie pasibegiojimai su mergom,kad ir kaip kartais nekaltai atrodytu tikrai ne i gera jis negerbia nei taves,nei jusu jausmu,nei bendru planu o is paskos nepribegiosi,viena diena TIKRAI atsibos
