Būna gi tokių ”kietų” kur ne lygis tau atrašyt ar t.t . Tokius pačius reikia ignoruoti.
Žinok kartais reikia pabūt geriau mhh,kaip vadinu -šiknium,parazitu ar dar kaip.
Pvz aš, mokykloje visad visiems buvau gera, ko paprašydavo, ar neprašoma padėdavau. kartą klasiokas pasakė ,,visiems padedi, per gera tu, žiūrėk kad nenudegtum pati”. Na ką, rimtai. Visiems padėjau, po kurio laiko mane vos ne tuščia vieta visi laikyt pradėjo, lipt ant galvos, va tada tai perdegiau.. Žodžiu pradėjau elgtis kaip gyvatė, kas ko paprašo, visad sakyt pradėjau NE, ir panašiai. Va tada visi pradėjo taip sakant lyst į subinę…Atgavau pagarbą, gal net daugiau nei reikėjo. Gavosi taip, kad visi manęs pradėjo klausyt, visur kviest ir t.t. Kartą pasakiau,kad mane viena klasiokė erzina, visi: jo jo… Ir ją pradėjo ignoruot visa klasė. Po pusmečio sakau, o ji pasikeitus lyg į gerą.Pradėjau su ja bendraut-ir visi kiti pradėjo. Na tiesiog jaučiaus, kai kokia bandos vadovė. nors visad buvau nedrąsi,drovi, bet bandžiau perlipt per save.
Žodžiu, jei jauties nedrąsus,drovus ar dar koks,pradėk atrodyt priešingai nei jauties, patikėk, suteikia pasitikėjimo. Pvz visad buvau nedrąsi ir drovi, nevaikščiodavau- o slampinėdavau, praeiviams šypsodavaus, tai ką, visi gatvėj pradėjo kabinėtis, lyst ir t.t. O tada, pakeičiau aprangą, pradėjau tvirtai, pasitikinčiai savimi iškėlus galvą vaikščiot, visad šaltu, piktu žvilgsniu eidavau, nežiūrint niekam į akis,o einant tikslo link. Žinau, atrodžiau ir atrodau pasikėlus, bet liūto išorėj slypi mielas, bailus kačiukas
Visu šių sapalionių esmė-pakeisk aprangą (md stilistės padės), stenkis vaikščiot iškėlus galvą, vaidint drąsu, nors jauties priešingai ir t.t.. Tikrai pradedant savim labiau pasitikėt, įgausi ir pagarbos.
