(anonimas) (archyvas)
Ir dar noriu mirti vien del to, nes mama uzdraude lankyti zirgyna!! Tai mano gyvenimas, as givenu tuom, niekas nesupranta jojiku, niekas nejaucia to ka jie jaucia, o ypac dar mama.. kaip visada, kad liksiu invalide ir t.t. o jojimas tai mano dalis, as negaliu be to. ir ka dabar daryt? negaliu niekur nuvaziuot, nes nera paprasciausiai pinigu.. jau 1savaite nejojus, tai sakes, nors nudvesk.. nelaimele kazkokia.. o cia geras video kuris pades bent kazka suprasti, apie mus jojikus, ir ka mes patiriame bei isgyvename, kad jojimas nera toks lengvas ir visa tai yra didziausias vargas, bei rizika tarp givybes ir mirties. Ir mama niekada netiki, kad as to noriu siekti, nesvarbu ar susizeisiu ar ka, bet vistiek draudzia..
