Visur tokiu senu davatku, isprotejusiu yra. Turejom ir mes tokia beda, gyveno apacioje musu pensijinio amziaus senmerge, tai ko tik mes, anot jos, nedarydavom. Prasidejo viskas nuo to, kad kai tik atsikraustem, as jos dar nepazinojau ir slaviau savo balkona, kazkiek siuksliu nubiro pas ja, atbego klykdama ka as padariau. Galvojau, kad jau ten beda tai beda, nuejau pas ja pasluot, keli sapeliai nukrito, va cia ir buvo didziausia klaida, kaip po to papasakojo kiti kaimynai, kad pati pirmaji karta jai nusileidau ir ispejo, kad dabar uzsilips ant galvos visom keturiom. Taip ir buvo, veliau prasidejo skundai, kad mes rukom savo vonioje ir jai smarve eina, nors seimoje pas mane rukanciu nebuvo ir nera, veliau girdedavo kaip musu vonioje is ciaupo lasa vanduo ir atbegdavo aiskinti, kad tvarkykites nes nakti jie miegoti negali ir uzpilsit ja ir kaskart vis atbegusi labai itaratinai aiskintis noredavo ne su manimi, o su mano vyru, galiausiai baigesi jam kantrybe ir viena karta jai atejus pasake, kad dar karta cia ateisi k***va tu sena, tai sveika neiseisi ir uztrenek duris palei nosi. Nuo tos dienos dingo jai visi kvapai ir vandens lasancio nebegirdejo.
