(anonimas) (archyvas)
Didelė užuojauta, Mane buvo apiplėšę vidury dienos, tieisog gatvėje, kur eina žmonės, kelių paauglių banda. Svarbiausia – niekas neapgynė, nors žmonės matė viską.
Man tuo tarpu tebuvo 14m.
Paskambinau tėvams, tėvai iškvietė policiją, o policija… pasodino mane (vargšą vaiką) į mašiną ir parvežė namo, ir nuvažiavo, sakydami, kad jei norėsiu – ateičiau su tėveliais rašyt pareiškimo.
Tikrai tada buvau pasirengusi juos užmušt. Bet aš tikiu, kad visiem karma gyvenime sugrįžta, pradedant abejingais pareigūnais, abejingais praeiviais, o galiausiai – nusikaltėliais. Jų gyvenimas vis tiek pasmerktas būti šunišku, juk ne iš gero gyvenimo žmonės vagia, tiesa?
