Man irgi panašiai buvo…. susižavėjau vaikinu iš pararelinės klasės, na, tiksliau, jis mane sugebėjo “suviliot”, nes nuolat šypsojosi, užkalbindavo vis, akivaizdžiai rodė dėmesį, flirtavo. Taip pat kartu turėjom pora savaitinių pamokų, ten irgi man rodydavo išskirtinį dėmesį, net draugam pasakojo apie “simpatišką informatikos klasiokę”. Na, aš pati irgi ne iš droviųjų, tad vis jį užkalbindavau ir panašiai, bet, deja, negaliu pasidžiaugt gražia pabaiga, nes viskas tęsėsi maždaug pusmetį ir tiesiog baigėsi. Mat jis nedrįso ar per mažai norėjo kur nors mane pakviest, paprašyt numerio, o aš taip pat nesu iš tų merginų, kurios “kariasi ant kaklo”, o atsaką į jo šypsojimąsi, manau, rodžiau gana akivaizdžiai. Beje, dar vis su juo turim tą bendrą pamoką, tačiau po vasaros net nebesisveikinam o aš, nors nuo pažinties prabėgo jau metai, su ne vienu vaikinu vaikščiojau į pasimatymus ir net pasibučiuot teko, tačiau niekaip negaliu išmest jo iš galvos ir tiesa pasakius, negaliu patikėt, kad nieko mum nesigavo. Matyt, nerimtas jis. Kadangi paskutiniai metai mokykloj, šventės visos, tad dar tikiuosi jį “pasigaut” kur nors laisvesnėj, ne mokyklos atmosferoj ir pakalbint šita tema
