Nepavydziu tokiems, nebent zmogisku baltu pavydu ar geresnes masinos ar grazesniu, brangesniu batu – juk tai normalu. Bet siaip toks gyvenimas, kai viska paduoda ir dar sukramto, tai man beprasmis kazkoks atrodo – jokios patirties, jokio savarankiskumo – puse gyvenimo, kol tevai duoda pinigu sukasi tik apie pinigu istriedima vejais, pasirodyma brangiais daiktais. Aisku, visokiu tu turtuoliu yra, kiti liepia savo vaikams patiems susikurti kazka, skatina tobuleti, nori, kad vaikai suprastu, jog pinigais nelyja, niekas jais nesika ir jie niekur neauga – viska turi pats padaryt. Jei mano tevai miegotu ant pinigu maiso, aisku, kad pirmoji mano masina butu 10 kartu geresne, nesilankyciau jokiuose skudurynuose ir isvaziavus studijuoti negyvenciau bendrabutyje – jei gali sau leisti geresnius daiktus, tai ir leidi, tik viskas turi buti su saiku, nes pinigai toks dalykas – siandien yra, rytoj nera.
