(anonimas) (archyvas)
kodėl turėtų būti baimė, kai abu jaučiamės pasiruošę? Tiesiog norime pasirūpinti visomis smulkemnomis, kad vėliau tai netaptų problemomis. Nesuvokiu kaip galima nesiplanuoti o tiesiog iš lempos atsigulti ir tarti “aš pasiruošusi”. Juk apie tai turi būti kalbama santykiuose, išklausoma nuomonė, aptariamos kontraceptinės priemonės – pvz. o jei pora nori pradėti lytinį gyvenimą? juk tada abu gali spręsti ar naudoti kontraceptikus, ar eiti pas ginekologą… juk turi būti abipusis pritarimas, pasiruiošimas tam. Tik su tinkama aplinka ateina ramybė. Na nežinau, ieškojau patarimų, o susilaukiau pajuokos.
