mes turime jau antra vokieciu avigani, viena turejome pries trejus metus, tai buvo tikras siaubas, buvo labai grubus, negaledavome pazaisti, kadangi jo zaidimai dazniausiai baigdavosi melynemis ir rubu sudraskymu, net netycia buva ikandes kaimynes dukrai, pries trejus metus nudvese nuo kraujo vezio. po to nors labai dvejojom bet isigijom kita, sis skiriasi kaip diena ir naktis, tikras seimos narys, begalo meilus ir protingas, bei labai paklusnus. apie islaikyma daug papasakoti negaliu, kadangi jokiu ipatigu salygu nereikalauja, laikome lauke, seriame sausu pasaru ir tuo kas lieka nuo stalo, reikia daznai sukuoti kad kailis butu grazus.
(nežinomas) (archyvas)
