maziau kreipkite demesio i blogus zvilgsnius.visada buvau kukli,bet kol eidavau i pasimatymus su busimu vyru,visokiu zvilgsniu maciau,nes musu,gan nedideliam mieste,pasitaike,kad tekdavo nueiti i tokias vietas,kur butent padavejos(buvo pora tokiu),siulesi mano busimam vyrui beveik “ant lekstutes buti zmonomis,jam gimdyti pulka vaiku”. labai stengdavausi neparodyti,kad gal jauciuosi didesne pilka pele uz kitas,bet graziai,neissisokanciai rodziau,kad man labai malonu buti sio vyro,kuris pasirinko mane,o ne kokia kita moteri,draugijoje.kukliai,bet jauciausi pranasesne uz kitas,ir neberupejo kreivi zvilgsniai,nes jis nebuvo su kokia kita,o vakarojo su manimi.ir po siai dienai,didziuojuosi esanti jo moteris ir vaiku mama
(nežinomas) (archyvas)
