Auksine taisykle gyvenant seimoje – nekisti nosies i antrosios puses giminiu reikalus!!!
visada taip buvo ir bus, nes esam is skirtingu seimu, skirtingai auge ir auginti, ir nereikia noreti, kad tevai patiktu – taip nebuna. Tiesiog namie negalima apkalbineti ar kazkaip kitaip nuteikineti antrosios puses pries saviskius. Nes visad zmogui tas yra skaudu ir vietoj to, kad jis “suprastu” yra kaskart privedama prie pykciu ir barniu tarp partneriu. (100% patiriau ta savo kailiu).
Kitas dalykas – motina sunu augino, uzpakali jam sluoste, jinai pirmiausia turi teise i demesi ir parama, nes visa gyvenima augino ir islaike savo vaika. Ir labai yra skaudu, jei vaika uzaugini, o jis padus papusto ir apie savo motina net nepagalvoja (pati auginu sunu ir kazkokio demesio kaip zmogui ir mamai is jo tikiuosi).
Jei zmogus nesupranta ir kisasi i Jusu santykius, Jusu akim ziurint per daug, nieko cia nepakeisit. Bandydama aiskinti tik dar labiau pakenksit. Turit uzmerkt akis ir su tuo susitaikyt, o jei nesigauna – skirkites.
Gyvenant kartu, dalinantis bendra buitim, auginant vaikus, tu pretenziju viskam tik dauges. Jei dabar nemokat protingai nuo visko atsiribot, tai kas bus po to? gerkles vieni kitiem pjausit?
Turit arba ismokt arba su tuo nesitaikstykit ir iseikit.
