O as kaip tik buvau mokykloj ta kieteke, manes niekad niekas neskriausdavo, bet ir as niekada nesityciojau is nieko. Kaip tik pamacius tokius dalykus, tai dar ir eidavau aiskintis. Buvau uztvojus vienai mergyckai, kad is kitos tyciojosi. Visada buvau ta, kuri uzstodavo. Turiu gana agresyvu buda, tai dazniausiai uztekdavo “pamokyti” skriaudejas tik zodziais. Tai jeigu matot, kad tokie dalykai vyksta, tai ginkit. Tos skriaudejos irgi bijo, ypac tu, kurios joms atrodo pavojingos. Buvo ir taip, kad po tokiu bajeriu, kai eidavau ginti kokia nors mergycka, uzsiraudavau ant kokiu 4 sustrekiu, karta atejo net 5 ir dar vaikina atsivede. Su vaikinu susitvarke maniskis, o su 4 uzteko pakalbeti griezciau ir parodyti, kad nebijau. Iskart baigesi ju sustrumas. Beje, cia kalbejau apie mokykla. Ka pastebejau, kad mokyklose labai nekreipia demesio i tokius incidentus, mokytojai nera linke kistis, o jeigu isikisa, tai kazkaip geresnis gyvenimas nuo to nenusimato, nes skriaudejos dar labiau supyksta. Apginti, mano manymu, gali tik bendraamziai, sugedindami tuos skriaudikus ar pagasdindami siek tiek. Nu, aisku, tik nepersistengiant, kad paskui pacios tokios pacios nepataptumet. O as su tomis skriaudejomis veliau ir klasioke patapau, tai ir sutarti pradejom, o ir kitu jos nebeskriaude, bent jau ne prie manes. Neleiskit, kad taip butu, ypac tos, kurios nebijot. Nes daznas atvejis, ypac mokyklose, kai viena skriaudzia, o kiti bijo ir ziuri tiesiog… Nu slykstu, negaliu pakesti tokiu zmoniu, kurie tiesiog ziuri ir nieko nedaro. Man jie kartais net baisesni uz skriaudejus atrodo.
