va jus pati sau ir atsakete i klausima, eureka. Rasote, kad neturesite vaiku, kol nesijausite saugi (!). Mano ex nenusisekusioj santuokoj buvo tas pats jausmas ir kazkur perskaiciau kazkokio psichologini komentara, kad jei moteris gali ranka prie sirdies padejusi pasakyti, kad taip, noriu vaiku nuo sio vyro, reiskias viskas OK, visos problemos, net pacios didziausios issprendziamos. Jei yra netikrumo jausmas ir abejone, vadinasi tikrai nepakeliui. Kai sutikau savo dabartini vyra, regis vos tik bendrauti buvom pradeje, ir se, Dievulis drebtelejo vaiku, na ka, scenarijus tarsi is kito galo, pirma vaikai, o po to slifuokites tarpusavyje, ir ka, susislifavome, nors buvo ojojoj kaip nelengva, ir del vidiniu, ir del isoriniu aplinkybiu (daug visokiu negandu supuole), bet ranka prie sirdies galiu pridejus pasakyti, jis pats geriausias mano vaiku tevas, nors ir netobulas, nors ir greitai isienantis is kantrybes, kaip degtukas. Vadinasi tai man issukis, buvo momentu, kad po keliu konfliktu pabegti norejau, bet tai tik logika diktavo, sirdy jutau, kad viskas bus ok, taigi, reziume, abu puikiai ismokome issakyti negatyvias mintis, gerbti vienas kita ir dabar seimoje taika ir ramybe, o abu kartu daug skaiteme, ejome i seminarus, kiek dabar visko gero yra, gyvenimo neuzteks, kad viska perskaityti, perklausyti. Taigi, jums svarbiausia susivokti savyje, isigryninti mintis, isjausti, isgirsti savo siela ir …sprendimas ateis. Tikiu, busite laiminga. Pasitikekit Dievu ir savim, na ir zinoma dar bilieta butinai nusipirkite (kaip tam anekdote apie zydys), nes nieko nedarant, nieko ir nebus, bet jusu noras pakeisti gyvenima stiprus, tad viskas bus OK, to jums ir linkiu. Su meile ir pagarba.
