O as manau, kad turetumete dziauktis LAISVE. Cia esanciu merginu, beveik daugumos, ypac tu kurios kuria visas tas temas, galveles labai stipriai isplautos. nezinau, kas jos ikiso toki poziuri i vaikinus, bet jis labai zalingas. Visu pirma visos jaucia kazkokia tai pareiga patenkinti vaikinus, butinai turi buti geros lovoj, pasitempe, sexualios ir t.t.t veliau stebisi, kai jie jas apgauna arba siaip palieka, per daug islepinti! ir kiek ta meile trunka? bus gerai, kol drugeliai pilve skraidys, kas poto? nebebus meiles, liks prisirisimas, gailestis, o jei atsiras vaikai? visam gyvenimui susaistytas su vienu zmogum. ir kas lieka is tos meiles kai gimsta vaikas? jei motinai reiktu rinktis jos vaikas ar vyras? zinoma pasirinktu vaika. Jum dabar atrodo, kad labai cia kazkokia tai laime tas vaikinas,nes jauciates vienisa, aisku yra daugybe tipu zmoniu, vieni yra beviltiski romantikai ir .t.t tokiem jau nieko nepaskysi, ieskos tos meiles nors tu ka. Siulyciau gyventi del saves, kai ateis laikas atsiras ir vyras, o jei neatsiras, ne pasaulio pabaiga. Yra tie daug dalyku del kuriu moterys turetu labiau nerimauti nei vaikinai- sveikata, mokslai, seima ir .t.t o cia, tik kavalierius paziurejo porno, jau tema”ka daryti”, ”ar jis manes nebemyli” ”ar as jam nepatraukli” siaubas kazkoks. Kas per prioritetai merginu siais laikais, ypac visokios 18metes, kas kas o jos jau tikrai turetu suvokti, kad tu meiliu ju gyvenime dar 100, tad del vieno tikrai neverta nervu gadintis.. sakyciau nei del vieno neverta.
