buvau labai berniukiska, spjaudziausi ir spardziausi, geriau sutariau su bernais, kojos budavo melynos nuo laipiojimo i medzius, amzinai kur nors griudavau, nespedavo zaizdos gyti Berniuku neprisileidau ir sakydavau, kad niekas man nepatinka, vaiksciodavau su kareiviskom kelnem, tad to didelio demesio kazkaip ir nesulaukdavau is berniuku, kazkaip ir nesistebiu kai visos drauges jau 14 metu buvo turejusios vaikinus, pas mane kazkas rimciau atsurado tik 18 metu, o po to jau 19, bet is tikruju iki dabar labai del to dziaugiuosi siaip kaip paaugle tevai labai girdavo, nes labai gerai sutardavom, kazkaip nebuvo tu pauglisku oziu labai dideliu, sake geras vaikas buvau labai manim pasitikedavo, ir isleisdavo visur, nes juk geras vaikas, dekui dievui nieko neprisidirbau, o kiek progu buvo, kai pagalvoju, tai net baisu pasidaro….. zinot, mastymas mazdaug pasaulis man po kojom, nieko nebijau ir panasiai, dekui dievui, visi sutikti zmones buvo geri ir geranoriski vaje vaje, buvau velniu priedus nemazai
