Labai jau čia žiauriai jūs argi tai galima pavadinti “niančinimu” – rūpinimąsi šeima ar namais? Jeigu jis to nedaro, kažkas juk turi tai daryti, taip? Negaliu sėdėti rankų sudėjus kiauras dienas namuose ir laukti, kol jis susiprotės. Man per tą laiką pačiai stogas nuvažiuos.
Žinoma, kai myli žmogų, myli jį su visomis jo ydomis. Tik nereikia visą gyvenimą nešioti rožinių akinių ir vaidinti, kad viskas yra gerai. Juk nėra tobulų žmonių. Jei būčiau sukūrusi šeimą su kitu žmogumi, galbūt būtų ir kitokių problemų, kurioms taip pat reikėtų ieškoti sprendimo. O tai , kad nesame susituokę, nieko bendro neturi, Kaip ir sakiau, jis tikrai mane gerbia, net ir dėl tokio savo elgesio jis yra vertas būti mano sutuoktiniu.
(anonimas) (archyvas)
