Pabandyk pakalbėt, bet sulauk geros progos, kad žodžiai pasiektų žmogų. Pavalgykit ramiai vakarienę, išgerkit po taurę vyno, jaukiai įsitaisykit, pasidalinkit keliomis paslaptimis, tada nejučiom pradėk pasakot apie save, kad ne visada esi laiminga ir kartais jauti, kad tau trūksta pagalbos namie, kad galėtum jaustis atsipalaidavusi ir laiminga. Jokių priekaištų, jokio konkretumo, tada paprastai vyrai pradeda patys domėtis, kaip galėtų padėti. Būk ne pikta, o gležna, trapi.
Paprastai tokios intymios atvirumo akimirkos pažadina vyruose tą instinktą apsaugoti savo moterį ir jie mielai išklauso, kai nejaučia grėsmės . Kiek išbandžiau – padeda.
Gal ir kvailai atrodo tiek stengtis, kad galėtum vyrui kažką pasakyti, kai vietoj to galėtumėt tiesiog pakalbėt kaip suaugę žmonės, bet kartais tiesiog tai yra greičiau nei dvi savaites zyzti ir gadint sau sveikatą. Ir beabejo maloniau abiems.
