oi autore aš tave taip puikiai suprantu… užvakar naktį išsiskyriau su vaikinu… labai skaudžiai, sužinojau nemalonių dalykų, bet… esmė tame, kad tik mums išsiskyrus atėjo suvokimas, kad jis man svarbus… labai svarbus… niekada jam to nesakiau, visada aiškinau, kad mes tik gerai leidžiam laiką, mūsų nesieja jokie jausmai, bet tai tebuvo savisauga… dabar nežinau ką daryti: ar palikti viską taip su viltim, kad jis pats dar kažką darys, ar paminti orumą ir pripažinti jausmus?
o šiaip galiu patarti atsibudau nusižliumbus, nulėkiau pas draugę, visą dieną ji klausė mano dejonių, paskui sulėkė kiti draugai ir į mano skyrybas pažiūrėjo su humoru.. ir viskas palengvėjo.. be to ryte atsibudau su kardinaliai pakeista šukuosena – iš pilkos pelės tapau blondine.. ir žinoma nuskuodžiau šiandien iš pat ryto shoppintis… niekas taip nepakelia nuotaikos kaip nauji pirkiniai… vat tegu dabar gailisi kad prarado tokią kerinčią blondinę su nauja rankine
