aciu , tom , kurios palaiko. kaip tik norisi gera zodi ishgirsti, kai taip sunku..
kad santykiai sustipres ir as jauciu, jis pats matydamas mane verkiancia tiek dienu jau sake, jog nenori, palikti, nei manes , nei lietuvos :/ taciau bilietai rankose, darbas irgi yra..
Isvaziavo jis neilgam, 3 men mazdaug. Bet bijau,kad ilgiau neliktu ir tiesiog bijau to, kad esu visiskai viena…
atrodo save itikinu,kad esu stipri,kad dabar turesiu sau daugiau laiko, kad pradesiu sportuot ir kitaip grazintis, bet kai tik apsidairau namuose, pradedu verkt, nes jauciu, kad jis dar ne greitai vaikscios po juos… siaubas… merginos, taip noriu ,kad greiciau praeitu sitas jausmas viduje ir nebejausciau to akmens gerkleje ://
kurios patyrete tai, tikiu, kad suprasite mano dabartine savijauta…
