Ats:Buvau kvaila? Taip

(anonimas) (archyvas)

Patikėkit… Dabar atrodo, kad niekada neišklimpsiu iš šios situacijos, verkiu kiekvieną dieną, o dar reikia ir paskaitas lankyti, ir dirbti… Nors gal ir gerai, bent namie sėdėti nereikia, dar sunkiau būtų. O mano tėvams jis atrodė idealus žentas – gražus, dėmesingas, rūpestingas, mandagus… Norėjome ir šeimą kurti. O čia va tai tau… Stebėjosi, kodėl grįžau namo, nes niekada negirdėjo, kad būtų kažkas mums blogai. O aš tik sugebėjau išlementi, kad mūsų keliai išsiskyrė…