Visų pirma mane stebina čia rašančios merginos tam, kad pasišaipytų iš temos autorės, o taip demonstruoja visišką nesupratimą apie tūkstančius metų savaime suprantamus dalykus mūsų protėviams.
Kiekvieni namai turi savo biolauką ir aurą, kurie žmogui, gyvenančiam jame, yra labai svarbūs. Sienos sugeria visokią(ir gerą, ir blogą) energiją iš buvusių gyventojų bei saugo. Nuo blogos energijos galima rimtai susirgti ir net numirti, nes iš jūsų gali būti siurbiama energija ir kūnas gali imti džiūti, psichika pakrikti, o ligos jokie gydytojai nenustatys. Tiesiog galite išsikrauti, kaip telefono baterija.
Kadangi man 18m. buvo jau seniai, todėl iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad namo sienose sugerta energija labai stipriai veikia juose gyvenantį žmogų.
Esu patyrusi tą patį, ką rašo autorė. Turėjau vieno kambario butuką, iš pažiūros jaukų, patogų, sutvarkytą, bet jame negalėjau gyventi. Mane visada slėgdavo tarsi kažkokia nejauki atmosfera, vienai būdavo nejauku, kartais atrodydavo, kad mane kažkas lyg ir stebi, o šeimininkė ne aš, tarsi kažkas kitas, kuris būna visada namuose. Dažnai naktį pabusdavau visa išpilta prakaito dėl sapnų. Sapnuose matydavau sėlinantį vyrą su žaliu skuduru rankose žaliame fone. Grįžus po darbo namo atrodydavo, kad juose verda gyvenimas, o ne ramybė. Žinojau, kad tame bute nieko niekam blogo niekada nenutiko, gyveno jame eiliniai žmonės ir tiek. Manau, kad ten tvyrojusi energija buvo ne kas kita, o likusi informacija nuo buvusių savininkų. Tą butą turėjau 10 metų. Kadangi nesu bailė, neimdavau į galvą ir tiek.
Tačiau aš to buto, kaip savo daikto tiesiog nemėgau. Po 10 m. gyvenimo jame ryžausi parduoti, bet tik dėl to, kad norėjau keistis į didesnį. Nupirko mano butą senukas po savaitės, kai tik paskelbiau. Kartais jį sutinku, pasikalbame. Klausiau, ar yra patenkintas. Jis tame bute laimingas ir sakosi, kad jam labai gera.
Gavau tikrą gyvenimo pamoką, kad nereikia pirkti bet ko. Antrą kartą ieškodama kito naujo buto, kai eidavau apžiūrėti pagal skelbimus, įjungdavau visas savo jutimų antenas, kad tik nuskenuočiau bute esančią energiją. Šį kartą man visiškai nebuvo svarbus bute padarytas remontas ar apdaila. Domėjausi savais kanalais apie jų šeimininkus, o svarbiausia buvo, ką jaučiau tik peržengusi slenkstį. Ieškodama kito buto net metus kaip čigonas su maišais daiktų gyvenau tėvų sode, bet radau tą, ko ieškojau. Šiandien mano namai -mano ramybės oazė, o juose jaučiuosi puikiai.
