aš esu irgi patyrusi šių vargų, pauglystėj baisiai kompleksavau, nešiojau plokšteles, kurios bjuvo daug skausmo bet nieko nepadėjo, o tais laikais breketa lb brangūs buvo ir tėvai negalėjo pasirūpinti. po pauglystės jau buvau kaip ir susitaikiusi su savo kreivais dantimi- vienoj pusėj lipo ilttinis su sekančiu vienas ant kito, ir dar plius- žandikaulis labai entyaisiklyngas. po tonešiojau breketus du metus, baisiai keikiaus, ir mačiau, kad nebus pilnai kaip turi būt- išsitiesino tik dantys- o žandikaulis galima sakyt- dar baisiau pasidarė- va-inėja pirmyn atgal, plačiai juoktis kompleksuoju ir gink dieve kasnors nufotografuos iš šono. o praėjus jau dviems metas po breketų, matau kai po mažu atgal grįžta mano kreivas dantis reikės vel kreiptis į ortodontę, prašyt kad pritvirtintų metalinėm vielutem iš kitos pusės, nes nu kiek aš galiu kentėt tas nesąmones. ir dantys jautrūs- pradėjo gelsti, nors nerūkau ir juodos kavos negeriu. tikiuosi isgelbės balinimo juostelės… na, žandikaulis jau liks toks man visam gyvenimui- teks susigyvent su savo trūkumais, bet šypsotis šypsaus, ir po breketų jau pamiršau ką reiškia užsidengus burną juoktis
